Kasmet kovo 18 d. Kaune Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (toliau – LKKSS) Kauno apskrities skyrius mini savanorio kūrėjo Prano Eimučio žūties metines. Prie P. Eimučio atminimo lentos žūties vietoje Laivės alėjoje prie restorano „Metropolis“ LKKSS Kauno apskrities skyriaus kūrėjai savanoriai, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos karinių oro pajėgų, div. gen. Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos Kauno skyriaus, Lietuvos šaulių sąjungos ir Prano Eimučio jaunimo mokyklos atstovai padeda gėles.

#bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .image_browser_images_conteiner_0 * { -moz-box-sizing: border-box; box-sizing: border-box; } #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .image_browser_images_conteiner_0{ background-color: rgba(245, 245, 245, 0.90); text-align: center; width: 100%; border-style: none; border-width: 2px; border-color: #F7F7F7; padding: 4px; border-radius: 0; position:relative; } #bwg_container1_0 #bwg_container2_0 .image_browser_images_0 { display: inline-block; -moz-box-sizing: border-box; box-sizing: border-box; font-size: 0; text-align: center; max-width: 100%; width: 800px; […]

„Garbė žuvusiems už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę, garbė Tėvynei, kuri turi kam už ją žūti“.
Praėjusieji Lietuvos Atgimimo metai – kova dėl laisvės ir nepriklausomybės – lieka vis toliau ir toliau praeityje. Iš atminties išblėsta kai kurių įvykių detalės, nueina užmarštin žmonės, jų veiksmai ir charakteriai, kovų dalyviai, jų darbai ir pastangos nustumiami į antrą planą.
Tai kaskart jausdamas, tuos įvykius, kurių dalyviu aš buvau. Šiuo Lietuvos istorijos momentu buvau mažas sraigtelis: Sąjūdžio dalyvis, atkurtos Krašto apsaugos sistemos karininkas, tragiškų 1991 m. […]

Lietuvos vieta partizaninių kovų kontekste išskirtinė: mažas kraštas, geografinė padėtis nepalanki partizanavimui, o geopolitinė – apsunkina pasipriešinimo kovas. Pirmaeilis vaidmuo tenka psichologinėms mūsų karių savybėms, vadų kvalifikacijai, štabų meistriškumui, o taip pat mūsų Tautos vystymuisi ir ekonominiam krašto potencialui. Paruošiamasis etapas vykdomas taikos metu arba prasidėjus „lėtai“ krašto okupacijai. Šiame etape pagrindinis vaidmuo tenka visų lygių vadams ir štabams. Ruošiantis partizaniniam karui, turi būti paskirta vieninga vadovavimo sistema, kurią sudaro vyriausias vadas su savo štabu. Batalionų, kuopų, būrių, skyrių ir […]

Nepriklausoma Lietuva kūrėsi tuo metu, kai ai dar buvau toli nuo jos, šaltajame Peterburge, kur tuomet siautė chaosas ir revoliucinis teroras. Kokios ten buvo gyvenimo sąlygos, labai gerai prisimena visi tie, kuriems teko ten tuomet gyventi. Pirmutinės žinios apie besikuriančią Lietuvą, kurios įvairiais keliais atplaukdavo į Peterburgą, buvo sensacingos ir mažai patikimos. Žinoma, prieš Lietuvos nepriklausomybę buvo varoma arši agitacija ir jos vardu nesigailėta įvairiausių prasimanymų. Tame įvairiausių žinių chaose buvo labai sunku susivokti apie tikrąją Lietuvos padėtį. Šiek tiek […]

Trečiajai Respublikai – dabartinei Lietuvai – greit 20 metų. Kaip ir Antrajai, prieškario Lietuvai, jei skaičiuotume nuo 1918 iki 1938-ųjų, paskutiniųjų ramaus gyvenimo metų. Jau turbūt galime konstatuoti, jog Antrosios Respublikos dvidešimtmetis buvo našesnis ne tik ekonominiu, kultūriniu, bet – svarbiausia – moraliniu atžvilgiu. Kodėl? Esminė priežastis, diagnozė slypi išeitinėse pozicijose. 1918 m. vasario 16-osios Lietuva buvo suvargusi, bet sveika. 1990-ųjų kovo 11-osios Lietuva sirgo. Šią ligą galima palyginti su vėžiu, iki šiol skleidžiančiu metastazes. Šios ligos vardas, jos priežastis […]

Karai istorijos požiūriu
Nuo istoriškai neatmenamų laikų Pasaulyje nebuvo nė vienos dienos, kad nevyktų didesni ar mažesni karai.  Prisiderindamos prie ekonominių žmonijos gyvenimo sąlygų pokyčių, šių karų formos per amžius žymiai keitėsi.
Vėlyvaisiais viduramžiais, ypač XV amžiuje, buvo būdingi samdytų kariuomenių (kondotjerų) kariavimo būdai. Valstybių, kurių tuomet Vakarų Europoje  buvo labai daug, atskiri galingesni feodalai, prireikus suvesti sąskaitas su savo kaimynais, pasisamdydavo už pinigus arba karo grobį samdinių kariuomenes ir pasiųsdavo jas į kaimyno žemes. Jeigu kaimynas nesnausdavo, irgi pasisamdydavo kariuomenę, tuomet […]

Šiandien visuomenėje įsigalėjus nuomonė, kad mūsų valstybėje visuomenė stokoja pilietiškumo. Žmonių visuomeninis aktyvumas ne tik neauga, bet nuosekliai mažėja. Šiandien Lietuvoje nevaržomos piliečių laisvės ir teisės, puikios sąlygos siekti mokslo aukštumų, galimybės išreišti save įvairiose srityse. Nežiūrint viso to, jaunimas nenoriai dalyvauja valstybės gyvenime. Nenoriai dalyvauja rinkimuose, nenoriai stoja į partijas ar visuomenines organizacijas, ribotai reiškiasi pilietinėse akcijose, daug jaunimo emigruoja į kitas šalis. Juk dar visai neseniai kalbėjome, kad auga nauja pilietiška, išsilavinusi ir aktyvi karta, kuri pakeis vyresniosios […]

Vasario 16 d. visų okupacijų metais buvo Nepriklausomos Lietuvos simbolis. Slapta ją švęsdami žmonės rizikavo savo laisve ir net gyvybe. Atkūrus nepriklausomybę ši šventė buvo tapusi valdiška, svetima, tolima ir neįdomi. Kodėl taip atsitiko? 1990 m. atkūrus valstybę, Vasario 16-oji daugeliui Lietuvos piliečių nespėjo tapti reikšminga diena. Labai greitai ją nustelbė žiniasklaidos įpiršta Valentino diena ir tendencingas tyčiojimasis iš patriotizmo. Turbūt atsimenate „Bugailiškį Prūdą“, apsirengusį tarpukario karininko uniforma, iš LNK televizijos „Dviračio šou“ laidos ar žiniasklaidos platinamą sinonimą „patriotas–idiotas“ ir […]

1991 metų sausio 7 dieną, „Jedinstvo“ judėjimo aktyvistai bandė šturmuoti Aukščiausiąją Tarybą. Tai buvo mėginimas atimti mūsų, neseniai iškovotą laisvę. Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis kvietė Lietuvos gyventojus, prašydamas ginti strategiškai svarbius objektus. Kaip tikram Lietuvos patriotui, net nekilo abejonių, ką turiu daryti. Tie 350 kilometrų, kurie skyrė Palangą nuo sostinės, neatrodė toks didelis atstumas. Nereikia pamiršti, jog ką tik atsikūrusioje jaunoje valstybėje, retai važiuodavo tarpmiestinis transportas, todėl mudu su draugu Ričardu Zaranka nusprendėme važiuoti į Klaipėda, nes iš ten […]