Savanorių kūrėjų organizacija buvo pradėta kurti trijose vietose. 1926 m. rugsėjo 5 d. Kaune susirinko 61, Šakiuose – 100 savanorių ir Joniškėlyje – per 400 buvusių vasaros rytų partizanų ir savanorių. Visuose šiuose susirinkimuose buvo nuspręsta kurti savo organizaciją. Savanoriai kauniečiai susirinko savam mieste, Šaulių sąjungos salėje, pakviesti iniciatorių savanorių Mykolo Lazausko, Stasio Butkaus, Vinco Girskio, Jurgio Ramanausko. Susirinkusieji nutarė, kad „reikalinga atskira savanorių organizacija dėl ekonominių, istorinių, kultūrinių bei tautinių motyvų“ kuri apimtų visą Lietuvą, o jos centras būtų Lietuvos sotinėje ir skyriai provincijoje. Atskirai buvo paminėtas Vilniaus vadavimo klausimas ir pasipiktinta, kad valdiškose įstaigose sėdi nelietuviai. Organizacijos įstatų rengimui buvo išrinkta komisija į kurią įėjo: pirmininkas V. Girštautas, pavaduotojas J. Kiaunis, sekretorius M. Lazauskas, nariai plk. Petras Bizokas, prof. Liudas Vailionis, Liudas Gira, Karolis Dineika, kandidatas V. Girskis. Jie turėjo susisiekti su Šakių ir Joniškėlio savanoriais ir bendrai parengti įstatų projektą. Komiteto nariai įstatų rengimo darbus pasiskirstė taip: plk. P. Bizokas ir M. Lazauskas turėjo parengti medžiagą ir parengti projektą apie sąjungos tikslus, V. Girštautas ir V. Girskis apie sąjungos sudėtį, narių teises ir pareigas, L. Gira ir prof. L. Vailionis apie kultūros ir istorijos reikalus, J. Kiaunis apie tautos sąmonės ugdymo reikalus, o ats. plk. Vincas Grigaliūnas–Glovackis – ekonominius.
Suvažiavimą Šakiuose atidarė Vincas Jurgila. Jame buvo pristatytas ir organizacijos įstatų projektas, bet nepriimtas. Nutarta susisiekti su Kaunu ir Joniškėliu ir bendrai paruošti vieną projektą. Kauno ir Šakių organizaciniai komitetai pradėjo veikti kartu – susitikdami Kaune. Pirmas toks posėdis įvyko 1926 m. rugsėjo 9 d. Per spaudą buvo kreiptasi į visus Lietuvos savanorius, kad jie apskrityse steigtų savanorių organizacinius komitetus.
Joniškėlyje įvyko pats gausiausias ir iškilmingiausias suvažiavimas, sulaukęs gausių dalyvių ir svečių. Visas miestelis buvo pasipuošęs vėliavomis, o gale jo buvo įrengti garbės vartai. Prieš suvažiavimą įvyko pamaldos, kurias laikė partizanų kapelionas kunigas Jackevičius. Buvo surengtas ir paradas, į kurį išsirikiavo 412 partizanų su tautinių spalvų kaspinais ant rankovių, o tarp jų buvo 25 raiti ir tiek pat su dviračiais atvykusių partizanų ir savanorių. Paradą priėmė Krašto apsaugos ministras plk. Juozas Papečkys ir kiti svečiai iš Kauno. Joniškėlio partizanų susirinkimas nebuvo įtrauktas į organizacijos kūrimą, nes jiems nebuvo pripažintas savanorio vardas.
1926 m. lapkričio 7 d. Kaune įvyko savanorių organizacinių komitetų atstovų suvažiavimas. Dalyvavo 41 atstovas iš 14 jau įkurtų sąjungos skyrių. Į organizacinio komiteto centro valdybą buvo pasiūlyta rinkti 7 narius ir 3 kandidatus. Buvo išrinkti: III Seimo narys, valstietis liaudininkas ats. plk. ltn. A. Zubrys – pirmininkas, prof. J. Elisonas ir J. Kiaunis – vicepirmininkai, K. Matulevičius – sekretorius, ats. ltn. Algirdas Sliesoraitis –iždininkas, III Seimo narys, valstietis liaudininkas Kazys Bieliūnas(Rokiškio organizacinio komiteto pirmininkas) ir J. Pautienius – nariai. Centro valdybos Garbės pirmininku suvažiavimas išrinko A. Smetoną.
1927 m. sausio 8–9 d. Kaune įvyko pirmasis savanorių kongresas. Jame dalyvavo 107 atstovai. Sausio 8 d. iškilmingame posėdyje dalyvavo krašto apsaugos ministras plk. ltn. Antanas Merkys, kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas, vyriausio štabo viršininkas plk. Teodoras Daukantas, Seimo prezidiumo pirmininkas Aleksandras Stulginskis, vidaus reikalų ministras plk. Ignas Musteikis, aukšti karininkai-savanoriai: gen. ltn. Vladas Nagevičius, ats. plk. Julius Čaplikas, plk. Povilas Plechavičius, mjr. Juozas Motiejūnas-Valevičius, įvairių partijų lyderiai. Raštu pasveikino Respublikos Prezidentas A. Smetona. Buvo išrinkta Sąjungos centro valdyba. Jos pirmininku tapo plk. J. Čaplikas, vicepirmininkai K. Matulevičius ir A. Endziulaitis, iždininku A. Sliesoraitis, sekretoriais K. Germanas ir A. Kažukauskas, nariais: J. Kiaunis, M. Gaidelis, V. Čėpla, A. Pranculis, J. Pautienius, A. Čėsna, J. Matulionis, K. Savickas ir V. Kurkauskas. Į revizijos komisiją buvo išrinkti 3 nariai –S. Chaleckis, P. Pilkauskas ir E. Miškinis. Garbės teismą sudarė taip pat 3 nariai – A. Žilinkas, T. Chodakauskas ir J. Bulota. Naujai išrinktoji LKSS CV ir visi savanoriai nuvyko į Karo muziejaus sodelį ir ten pagerbė Žuvusius už Lietuvos laisvę bei visi nusifotografavo. Gen. ltn. V. Nagevičius parodė savanoriams muziejų, o invalidai kanklininkai surengė jiems koncertą. Prezidentas A. Smetona visus suvažiavimo dalyvius pakvietė pas save į Prezidentūrą arbatai. Kaip geras šeimininkas jis pasišnekėjo su kiekvienu savanoriu prieidamas prie jų stalelių. Prezidento žmona taip pat mielai bendravo su kariais. Po arbatos Prezidentūroje visi išvyko į iškilmingą vakarienę Karininkų ramovėje, kur savanorių laukė Prezidentas, Ministras pirmininkas prof. A. Voldemaras, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministrai ir kt. Pasibaigus vakarienei, savanoriai Prezidentą A. Smetoną iš salės išnešė ant rankų.
(tęsinys bus vėliau)