PERLOJOS PUOLIMAS

Suplanuotame iš anksto Merkinės puolime turėjo dalyvauti ir Marcinkonių bataliono partizanai, kuriems tuo metu vadovavo perlojiškis Adolfas Baublys – Merkys. Tačiau, kadangi jie laiku nesuspėjo atvykti į Merkinės puolimo operaciją, norėdami įrodyti, jog jie nevengia kautynių, gruodžio 16 vakare jie puolė Perlojos gyvenvietės stribyną.

Pats Perlojos puolimas buvo planuojamas iš anksto. Buvo sudarytas Perlojos stribų ir prijaučiančių sovietų valdžiai asmenų sąrašas. Tačiau pats puolimas buvo planuojamas įvykdyti vėliau, o susiklosčius tokioms aplinkybėms (pavėlavus į Merkinės puolimą) tai buvo įvykdyta būtent gruodžio 16 vakare. Į išeities rajoną partizanai atėjo gruodžio 15 d. vakare. Rugio būrys (iki 10 partizanų) atėjo per laukus nuo Tolkūnų pusės ir apsistojo miškelyje Adolfo/Ciūnio sodyboje maždaug 1 km į šiaurę nuo Perlojos. Merkio būrys (iki 15 partizanų) – nuo Šilų pusės ir apsistojo miškelyje ant Merkio upės kranto, maždaug 1,5 km nuo Perlojos į pietus. Dieną pasiųsti ryšininkai atliko žvalgybą ir išsiaiškino kur tuo metu tiksliai yra stribai.

Gruodžio 16 d. vakare maždaug apie 21 val. partizanai puolė stribų Beručkų sodybą. Kadangi buvo tikimasi, kad stribai bandys trauktis per kelią į mišką, keletas Merkio būrio vyrų buvo palikti pasaloje už kelio miškelyje į šiaurės pusę nuo stribų namo. Kiti partizanai šį namą apsupo, tačiau arti nėjo, nes bijojo, kad prieš juos gali būti panaudotos granatos, ir paruošė pasalą galimame kitame atsitraukimo maršrute – takelyje, vedančiame nuo stribų namo į Perlojos centrą. Čia partizanai buvo išdėstyti iš abiejų takelio pusių. Partizanai apšaudė stribų namą ir nukovė ten buvusį Bernardą Beručką. Kitas Beručka – Andrius – Bernardo brolis, kuris tuo metu buvo Perlojos seniūnas ir Pranas Lukšys atsišaudydami nubėgo link bažnyčios. Partizanams juos apšaudyti buvo sunku, kadangi jie buvo išsidėstę iš abiejų takelio pusių ir bijojo pataikyti vienas į kitą. Atsitraukiant buvo nukautas Andrius Beručka, o Pranas Lukšys sugebėjo pabėgti ir sužeistas pasislėpti kaimynų kluone. Partizanai matė kur pasislėpė Lukšys, tačiau pagailėję žmogaus, nutarė nepadegti kluono, nors pradžioje tai norėjo padaryti ir nusprendę, kad jis vis tiek mirs – paliko jį.

Puolimo sumanymas buvo teisingas: apsupti stribų namą, o jeigu jiems pavyktų ištrūkti iš namo ir jie bandytų trauktis – buvo paruoštos pasalos galimuose atsitraukimo maršrutuose. Deja, klaida buvo ta, kad pasaloje prie takelio, vedančio link bažnyčios, partizanai išsidėstė abipus takelio ir šaudyti sėkmingai negalėjo. Be to, didelė klaida buvo ir ta, kad partizanai nebuvo susitarę dėl slaptažodžio kuo pasinaudojo Pranas Lukšys (žinodamas vieno iš partizanų slapyvardi – Kiškis, jis sugebėjo apgauti partizanus ir atsitraukti kol nesusidūrė su pačiu Kiškiu, laukiančiu pasaloje).

Kito partizano slapyvardžiu – Nemunas – pasinaudojo Andrius Beručka, tačiau pasaloje buvęs Merkys atpažino buvusį kaimyną, pradėjo šaudyti ir jį ir nukovė. Tačiau atsišaudydamas Beručka sugebėjo sužeisti Merkį į sėdmenis.

Puolimo tikslas buvo sunaikinti Perlojos stribus ir sovietų valdžios aktyvistus. Puolimo rezultatai – vietoje nukauti du stribai, Lukšys vėliau nuo sužeidimų mirė, mirė ir 3 sovietinės valdžios aktyvistės. Partizanų nuostoliai – sužeistas Merkys.