LAISVĖS GYNĖJŲ SUSITIKIMO REZOLIUCIJA
2017 m. sausio 12 d., Vilnius, Lietuvos Respublikos Seimo rūmai
DĖL LIETUVOS KARIUOMENĖS KŪRĖJŲ SAVANORIŲ
MEDALIO STATUSO
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis įsteigtas dar 1928 metais, o 1930 metais įteisintas kaip valstybės apdovanojimas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 metų rugsėjo 12 dieną atkuriant Lietuvos valstybės apdovanojimus atkurtas ir valstybės apdovanojimas – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis.
1991 m. rugsėjo 12 d. LR Aukščiausios tarybos pirmininkas pasirašė Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą Nr.I-1799, kurio tikslas nurodytas šio įstatymo 1 […]

PLANAS

Lietuva ir Partizaninis laikotarpis 1944 – 1945 m.

1.1. Partizanų ginkluotė ir veikimo taktika.
1.2. Gudelių, Ūdrijos puolimai.

Miroslavo puolimas.

2.2. Pasiruošimo laikotarpis.
2.5. Žygis ir užpuolimas.
2.4. Operacijos rezultatai.

Partizanų karo veiksmų 1944 m. rudenį – 1945 m. žiemą išvados

PERLOJOS PUOLIMAS
Suplanuotame iš anksto Merkinės puolime turėjo dalyvauti ir Marcinkonių bataliono partizanai, kuriems tuo metu vadovavo perlojiškis Adolfas Baublys – Merkys. Tačiau, kadangi jie laiku nesuspėjo atvykti į Merkinės puolimo operaciją, norėdami įrodyti, jog jie nevengia kautynių, gruodžio 16 vakare jie puolė Perlojos gyvenvietės stribyną.
Pats Perlojos puolimas buvo planuojamas iš anksto. Buvo sudarytas Perlojos stribų ir prijaučiančių sovietų valdžiai asmenų sąrašas. Tačiau pats puolimas buvo planuojamas įvykdyti vėliau, o susiklosčius tokioms aplinkybėms (pavėlavus į Merkinės puolimą) tai buvo įvykdyta būtent […]

Lietuvių tauta yra žemdirbių ir karių tauta. Nuo pat mūsų istorinių laikų lietuvių gentys pastoviai grūmėsi su į aisčių žemes besiveržiančiais priešais. Priešų tikslai, tariamai, visada buvo kilnūs: išvaduoti iš pagonybės, padėti kovoti su iš vakarų plūstančiais germanais ir atvirkščiai, iš rytų juos siaubiančiais azijatais, slavais. O pastarųjų šimtmečių tarpe Lietuva buvo tiltas tarp dviejų besigrumiančių jėgų. Istorinė patirtis rodo, kad nei viena iš šių besigrumiančių jėgų Lietuvos laisve nebuvo suinteresuoti. Jie į Lietuvą žiūrėjo, kaip į karinių veiksmų placdarmą. […]

Varčios pirmojo mūšio pristatymas 1945 m. birželio 12 d.
I SITUACIJA

Priešas.

1.1. Išsidėstymas.
Į šiaurės vakarus už 6 km Alovėje buvo apie 12 stribų ir 4 kareiviai. Į šiaurės vakarus už 20 km Alytuje buvo dislokuotas 3-asis NKVD vienintelis Lietuvoje motorizuotas šaulių pulkas, kurio sudėtyje apie 1000 karių. Šiame pulke buvo kariai, dar neturintys patirties kovoje su Lietuvos partizanais.
1.2. NKVD retkarčiais pasirodydavo kaimuose, esančiuose netoli pamiškės, grupėmis ne mažesnėmis kaip 70-100 karių, tačiau prie pat miško niekuomet nesiartindavo. Jie manė, kad Varčios miške […]

Įžanga: Bendra situacija. Okupantų pajėgos. Partizanų junginiai Merkinės apylinkėse.
Merkinės puolimas: tikslas, sumanymas, eiga, pasekmės.
Apibendrinimas. Puolimo reikšmė.

Antrojo pasaulinio karo frontui nugarmėjus link vakarų, okupantai Lietuvoje nesnaudė – siekė galutinai palaužt nepriklausomybę, stiprinti savo įtaką ir valdžią visuose miestuose, dažniausiai pasekdami pasakėlę apie “šviesų rytojų” arba iš seno įpročio pažvangindami ginklais ir tuo demonstruodami savo galybę. Apmaudu, bet okupantui nedaug pastangų reikėjo, kad įnarpliotų į klastingą politikos voratinklį tik nuo plūgo akis pakėlusį lietuvį. Susikūrė liaudies gynėjų – istrebitelių būriai. Monstras džiaugėsi […]

Lietuvos vieta partizaninių kovų kontekste išskirtinė: mažas kraštas, geografinė padėtis nepalanki partizanavimui, o geopolitinė  – apsunkina pasipriešinimo kovas.
Pirmaeilis vaidmuo tenka psichologinėms mūsų karių savybėms, vadų kvalifikacijai, štabų meistriškumui, o taip pat mūsų Tautos vystymuisi ir ekonominiam krašto potencialui.
Paruošiamasis etapas vykdomas taikos metu arba prasidėjus “lėtai” krašto okupacijai. Šiame etape pagrindinis vaidmuo tenka visų lygių vadams ir štabams.
Ruošiantis partizaniniam karui, turi buti paskirta vieninga vadovavimo sistema, kurią sudaro vyriausias vadas su savo štabu. Batalionų, kuopų, būrių, skyrių ir grandžių vadai privalo […]

Už 1 km į pietryčius nuo Krosnos prasideda Kalniškės miškas, iš šiaurės į pietus nusitęsęs 7 km, ligi Juodežerio ežerėlio. Plačiausia miško vieta (4 km) yra iš Vakarų į Rytus tarp Gudeliškės ir Stebulių kaimų. Miškas gerokai kalvotas ,aukštumos prie Juodežerio siekia iki 153 metrus virš jūros lygio. Auga pušys, eglės, beržai, ąžuolai, alksniai ir kitokie medžiai bei krūmai. Miškas gražus, jame stovyklaudavo Marijampolės skautai.
Pirmo pasaulinio karo metu Kalniškės mišką gerokai iškirto vokiečiai ,specialiai pravestu geležinkeliuku išveždami medieną į Krosnos […]

Partizaninių kovų priežastys
Partizaninis karas Lietuvoje, prasidėjęs 1944 m., tęsėsi iki 1953 metų, t.y. truko nuo antros sovietinės okupacijos pradžios iki organizuotų partizanų struktūrų sunaikinimo. Po 1953 m. liko pavieniai kovotojai, kurie vienas po kito buvo nukauti ar suimti. Pasipriešinimas įgavo kitas, ne tokias aštrias formas: pasireiškė pogrindinėmis jaunimo organizacijomis, laikraštėlių ar atsišaukimų platinimu, vėliavų iškėlimu, tautinių ir religinių švenčių viešais paminėjimais ir t.t. Pasikeitė ir okupacinės valdžios santykis su užkariautų kraštų gyventojais: po Stalino mirties liovėsi baisieji trėmimai, žemės ūkis […]