Kasmet kovo 18 d. Kaune Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (toliau – LKKSS) Kauno apskrities skyrius mini savanorio kūrėjo Prano Eimučio žūties metines. Prie P. Eimučio atminimo lentos žūties vietoje Laivės alėjoje prie restorano „Metropolis“ LKKSS Kauno apskrities skyriaus kūrėjai savanoriai, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos karinių oro pajėgų, div. gen. Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos Kauno skyriaus, Lietuvos šaulių sąjungos ir Prano Eimučio jaunimo mokyklos atstovai padeda gėles.1927 m. Prano Eimučio vardu buvo pavadintas LKKSS Kauno skyrius.
Pranas Eimutis gimė 1897 m. ūkininkų šeimoje Kėdainių apskrityje, Ariogalos valsčiuje, Rančiškės kaime. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir vokiečiams užėmus Lietuvą, Eimutis išvyko į Rusiją ir ten tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1917 m. Maskvoje baigė karo vairuotojų mokyklą. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir pakvietus vyrus stoti į kariuomenę, Pranas Eimutis 1919 m. sausio 11 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę ir pradėjo tarnybą Kauno komendantūroje. Tuo metu Lietuvoje dar šeimininkavo okupacinė vokiečių valdžia.
Lietuvai kuriant savo nepriklausomą valstybę pradėjo lankytis Santarvės misijos. Pirmiausia pagalbos ranką Lietuvai ištiesė JAV. 1919 m. kovo 15 d. į Lietuvą buvo atvykusi Amerikos maitinimo komisija, kuri apsistojo „Metropolio“ viešbutyje Kaune. Jiems saugoti buvo pastatyta garbės sargyba iš mokomosios komandos kareivių. Kovo 18 d. prie durų sargyboje stovėjo savanoris Pranas Eimutis. Apie 15 valandą prie viešbučio susirinko keliasdešimt vokiečių kareivių. Netrukus automobiliu atvyko vokiečių feldfebelis ir šoko prie durų. Sargybiniai sukryžiavo šautuvus ir užtvėrė vokiečiams kelią. Feldfebelis išsitraukė revolverį ir du kartus šovė Pranui Eimučiui į krūtinę.
Prano Eimučio žudikas ir dar vienas vokiečių kareivis buvo suimti ir nuvesti į komendantūrą. Vokiečiai bandė atsiimti areštuotuosius. Jie Žaliakalnyje sustatė minosvaidžius nukreiptus į Kauno komendantūrą. Tačiau nesusipratimų buvo išvengta. Prano Eimučio žūtis ir kitų karių pasiryžimas sutrukdė vokiečiams pasikėsinti į Amerikos komisiją. Prano Eimučio laidotuvės įvyko kovo 21 d. rytą. Tokių laidotuvių Kaunas dar nebuvo matęs. Jo karstas uždengtą Amerikos ir Lietuvos vėliavomis lydėjo didžiulė minia žmonių, savo dalyvavimu pareiškusi protestą prieš vokiečių barbariškumą. P. Eimutis buvo palaidotas karių kapinėse Vytauto prospekte, o sovietams likvidavus šias kapines, bendražygio giminių rūpesčiu perlaidotas į Kauno Eigulių kapines.
Po mirties P. Eimutis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu ir Savanorio kūrėjo medaliu, o jo šeimai paskirtas 16 hektarų žemės sklypas. Jo atminimą įamžino 1927 m. įkurtos Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyrius, pasivadinęs Prano Eimučio vardu. 1934 m. kovo 18 d., minint 15 metų nuo žūties prie „Metropolio“ buvo atidengta atminimo lenta, kuri sovietinės okupacijos metu buvo sunaikinta. Po 50-ties metų, 1990 m. kovo 18 d. lenta buvo atstatyta pagal išlikusias nuotraukas.
Padėjus gėles prie lentos renginio dalyviai vyksta į Eigulių kapines, kur yra P. Eimučio kapas. Ten žuvusio savanorio atminimas buvo pagerbiamas tylos minute ir malda, padedamos gėlės, uždegamos žvakės.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyrius 1999 m. minėdamas P. Eimučio žūties 80-metį pasirūpino, kad nugriautas kapinėse stovėjęs Prano Eimučio paminklas, būtų atstatytas ir kreipėsi į Kauno m. savivaldybę, kad būtų grąžintas Prano Eimučio vardas gatvei Kaune. 2003 m. šis organizacijos prašymas buvo įvykdytas. 2009 m. buvo paminėtas P. Eimučio žūties 90-metis, kuriame dalyvavo JAV ambasados atstovai.