Balandžio 3 d. rytą po sunkios ligos mirė antisovietinės rezistencijos dalyvis, Kovo 11-osios akto signataras, Seimo narys, kultūrologas, Garbės savanoris, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus Garbės narys Algirdas Vaclovas Patackas.

Algirdas Patackas gimė 1943 m. rugsėjo 28 d. Trakuose mokytojų šeimoje. Tėvai buvo ateitininkai, todėl vaikus auklėjo krikščioniškai, nors tėvas buvo Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, o mama – mokytoja. Didelį poveikį jo asmenybės formavimuisi turėjo tėvo išsaugoti Vytauto Didžiojo universiteto leidiniai.

1960 m. Algirdas baigė Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą, 1966 m. – Kauno politechnikos institutą. Studijų metu  dirbo Kauno radijo gamykloje. Jo pasipriešinimas sovietinei sistemai prasidėjo studijuojant Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultete: A. Patackas, nors buvo verčiamas fakulteto prodekano, nestojo į komjaunimo organizaciją, o įpusėjus studijas, 1964 m. mediumo šventės metu jis slapta Lietuvos tautinės vėliavos spalvų dažais išdažė Cheminės technologijos fakulteto teritorijoje stovėjusį paminklą komjaunuoliams, o mazuto mišiniu ant jo nupiešė Gedimino stulpus. Kilo didžiulis triukšmas, paminklą plovė įvairiais chemikalais kelis mėnesius. Studijų metais jis susipažino su Kauno tarpukario inteligentais Juozo ir Viktorijos Brazauskų šeima iš Aukštųjų Šančių ir gydytoju Povilu Butkevičiumi, gyvenusiu kaimynystėje, Žaliakalnyje. J. Brazauskas ir P. Butkevičius buvo politiniai kaliniai, dalyvavę pasipriešinime, sėdėję kalėjimuose su Levu Karsavinu, kitais žymiais žmonėmis. Šie žmonės, o ypač P. Butkevičius, padarė didelę įtaką Algirdo pasaulėžiūros formavimuisi.

1965–1966 m. jis buvo pirmųjų Lietuvos ir Baltijos šalių kultūrizmo čempionatų prizininkas. Baigęs  institutą, 1966 m. Algirdas dirbo Jonavos azotinių trąšų gamykloje. Nuo 1968 m. jis buvo LSSR Mokslų akademijos aspirantas, vėliau – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, parašė 9 mokslinius straipsnius iš elektrochemijos. Būdamas aspirantas, A. Patackas įsitraukė į žygeivių judėjimą, rinko tautosaką, partizanų dainas, pradėjo rašyti ir leisti antisovietinius leidinius. 1968 m. vedė,  žmona Nijolė Patackienė taip pat buvo aspirantė, 1970 m. apsigynusi chemijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Susilaukė 2 vaikų – sūnaus Algirdo ir dukters Eglės. Į keliones po Lietuvą traukdavo visa Patackų šeima.

Prasidėjus politiniams persekiojimams, perėjo dirbti į Lietuvos geologijos institutą inžinieriumi, iš ten KGB nurodymu pašalintas. A. Patackas buvo parengęs disertaciją iš elektrochemijos, tačiau dėl KGB persekiojimo negalėjo jos apginti. 1982–1990 m. A. Patackas dirbo Kauno melioracijos eksploatavimo valdyboje darbininku remontininku. 1986–1987 m. jis be teismo buvo kalinamas KGB rūsiuose už pogrindžio leidinių „Pastogė“, „Lietuvos ateitis“, „ETHOS“ redagavimą ir leidimą. Jis buvo išduotas vieno KGB užverbuoto bendražygio.

1. Patackas – 1988–1990 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, kūręs Sąjūdžio grupes įvairiose Kauno įstaigose, tarp jų ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje, ant kurio bokšto 1988 m. spalio 9 d. A. Patackas iškėlė tautinę vėliavą. Vėliau jis tapo Sąjūdžio Kauno miesto tarybos nariu, Sąjūdžio Seimų nariu. A. Patackas aktyviai dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą, buvo VDU Atkuriamojo Senato narys ir dėstytojas. Atgimimo laikotarpiu A. Patackas Kauno politechnikos institute ir Vytauto Didžiojo universitete dėstė etiką, kultūros filosofiją, baltų kultūrą.

1991 m. sausio įvykių metu Algirdas Patackas organizavo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio apsaugą ir asmeniškai saugojo jį.

Algirdas Patackas sėkmingai tęsė politinę veiklą – buvo 1992–1996 m., 1996–2000 m. kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narys, priklausė Sąjūdžio, vėliau – Krikščionių demokratų frakcijoms. 2000–2002 m. dirbo Krašto apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose Užsienio reikalų ministerijos bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. 2002–2012 m. Kauno įgulos karininkų ramovės viešųjų ryšių specialistas. 2011 m. išrinktas į Seimą „Drąsos kelio“ partijos sąrašu, 2014 m. frakcijai iširus, priklausė mišriai Seimo narių grupei. Jis buvo  Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos narys bei Seimo delegacijų – Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjoje bei Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje narys. A. Patackas parašė 9 knygas apie baltų kultūrą, rašė daug straipsnių aktualiomis Lietuvai temomis, reikšdamas savo tvirtus moralės ir tiesos principus.

1. Patackas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, tačiau atsisakė jį paimti, nes tą pačią dieną Vyčio kryžiaus ordino medalis buvo įteiktas buvusiam KGB tardytojui, tardžiusiam A. Patacką ir jo žmoną. Taip pat A. Patackas apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Garbės savanorio ženklu, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ , jam suteiktas Garbės savanorio vardas. 2015 m. vasario 17 d. Algirdas Patackas buvo apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos Garbės ženklu už nuopelnus Kaunui, o kovo 11 d. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyrius jam suteikė Garbės nario vardą.

Bendražygių atmintyje Algirdas visada išliks teisingas, principingas, drąsus ir tvirtas karys, jautrus kitų skausmui, visada ištiesęs pagalbos ranką ir aukojęs save vardan Lietuvos.